Bible-Server.org  
 
 
Praise the Lord, all ye nations      
Psalms 117:1       
 
enter keywords   match
 AND find keywords in
diacritics
Home Page
Pradžios
Išėjimo
Kunigų
Skaičių
Pakartoto įstatymo
Jozuės
Teisėjų
Rutos
I Samuelio
II Samuelio
I Karalių
II Karalių
I Kronikų
II Kronikų
Ezdro
Nehemijo
Esteros
Jobo
Psalmės
Patarlės
Ekleziasto
Giesmių Giesmė
Izaijo
Jeremijo
Raudų
Ezekielio
Danieliaus
Ozėjo
Joelio
Amoso
Abdijo
Jonos
Michėjo
Nahumo
Habakuko
Sofonijo
Agėjo
Zacharijo
Malachijo
Mato
Morkaus
Luko
Jono
Apaštalų darbai
Romiečiams
I korintiečiams
II korintiečiams
Galatams
Efeziečiams
Filipiečiams
Kolosiečiams
I tesalonikiečiams
II tesalonikiečiams
I Timotiejui
II Timotiejui
Titui
Filemonui
Žydams
Jokūbo
I Petro
II Petro
I Jono
II Jono
III Jono
Judo
Apreiškimas Jonui
 
 

 
 
translate into
Mato Chapter20
 
1 “Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.
 
2 Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną.
 
3 Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo.
 
4 Jis tarė jiems:‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ Jie nuėjo.
 
5 Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė.
 
6 Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems:‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’
 
7 Jie atsakė:‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis tarė jiems:‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite’.
 
8 Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui:‘Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!’
 
9 Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą.
 
10 Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą.
 
11 Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką,
 
12 sakydami:‘Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’.
 
13 Bet jis vienam iš jų atsakė:‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?
 
14 Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau.
 
15 Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?’
 
16 Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji­paskutiniai; nes daug yra pašauktų, bet maža išrinktų”.
 
17 Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems:
 
18 “Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti,
 
19 atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels”.
 
20 Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį, ėmė kažko prašyti.
 
21 Jis paklausė jos:“Ko nori?” Toji atsakė:“Leisk, kad šitie abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje”.
 
22 Jėzus atsakė:“Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?” Jie atsakė:“Galime”.
 
23 Tuomet Jis tarė:“Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paruošta”.
 
24 Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant dviejų brolių.
 
25 O Jėzus, pasikvietęs juos pas save, tarė:“Jūs žinote, kad pagonių valdovai jiems viešpatauja ir didieji juos valdo.
 
26 Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas,
 
27 ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
 
28 Ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.
 
29 Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jį sekė didelė minia.
 
30 Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinantį Jėzų, jie ėmė šaukti:“Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”
 
31 Minia draudė juos, kad tylėtų, bet anie dar garsiau šaukė:“Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!”
 
32 Jėzus sustojo, pašaukė juos ir paklausė:“Ko norite, kad jums padaryčiau?”
 
33 Neregiai Jam atsakė:“Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys”.
 
34 Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui Jį.
 
 

  [ Prev ] 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | [ Next ]