1 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį:karaliaus pievas nušienavus, pradėjus želti vėlyvai žolei, Jis pasiuntė skėrių pulkus.
2 Kai jie visiškai nuėdė žolę krašte, aš sakiau:“Viešpatie Dieve, meldžiu, atleisk! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas”.
3 Viešpats gailėjosi dėl to. “Taip neįvyks”,tarė Viešpats.
4 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį:Jis bausmei pašaukė ugnies liepsną, ta prarijo didžiąją gelmę ir buvo bepraryjanti kraštą.
5 Tada tariau:“Viešpatie Dieve, meldžiu, liaukis! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas”.
6 Viešpats gailėjosi dėl to. “Taip irgi neįvyks”,tarė Viešpats Dievas.
7 Viešpats Dievas parodė man tokį reginį:Viešpats stovėjo ant mūrinės sienos ir laikė rankoje svambalą.
8 Viešpats klausė manęs:“Amosai, ką matai?” Aš atsakiau:“Svambalą”. Tada Viešpats tarė:“Aš dedu svambalą prie tavo tautos, Izraelio namų; daugiau nebepasigailėsiu jų.
9 Izaoko aukštumos ir Izraelio šventyklos bus sunaikintos. Aš pakelsiu kardą prieš Jeroboamo namus”.
10 Tada Betelio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui tokią žinią:“Amosas ruošia prieš tave sąmokslą Izraelyje, kraštas nebegali pakelti jo kalbų,
11 nes Amosas sako:‘Jeroboamas mirs nuo kardo, o Izraelis eis į nelaisvę, toli nuo savo krašto’ ”.
12 Po to Amacija tarė Amosui:“Regėtojau, bėk į Judo šalį, valgyk ten duoną ir pranašauk.
13 Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes čia yra karaliaus šventykla ir karališki namai”.
14 Amosas atsakė Amacijai:“Aš ne pranašas ir ne pranašo sūnus. Aš esu piemuo ir auginu šilkmedžius.
15 Tačiau Viešpats, paėmęs mane nuo bandos, tarė:‘Eik, pranašauk mano tautai, Izraeliui!’
16 Dabar klausyk Viešpaties žodžio. Tu sakai:‘Nepranašauk prieš Izraelį ir nekalbėk prieš Izaoko namus!’
17 Todėl taip sako Viešpats:‘Tavo žmona paleistuvaus mieste, sūnūs ir dukterys žus nuo kardo, tavo žemę išdalins, o tu pats mirsi pagonių krašte. Izraelis tikrai bus išvarytas į nelaisvę iš savo krašto’ ”.