Bible-Server.org  
 
 
Praise the Lord, all ye nations      
Psalms 117:1       
 
enter keywords   match
 AND find keywords in
diacritics
Home Page
Pradžios
Išėjimo
Kunigų
Skaičių
Pakartoto įstatymo
Jozuės
Teisėjų
Rutos
I Samuelio
II Samuelio
I Karalių
II Karalių
I Kronikų
II Kronikų
Ezdro
Nehemijo
Esteros
Jobo
Psalmės
Patarlės
Ekleziasto
Giesmių Giesmė
Izaijo
Jeremijo
Raudų
Ezekielio
Danieliaus
Ozėjo
Joelio
Amoso
Abdijo
Jonos
Michėjo
Nahumo
Habakuko
Sofonijo
Agėjo
Zacharijo
Malachijo
Mato
Morkaus
Luko
Jono
Apaštalų darbai
Romiečiams
I korintiečiams
II korintiečiams
Galatams
Efeziečiams
Filipiečiams
Kolosiečiams
I tesalonikiečiams
II tesalonikiečiams
I Timotiejui
II Timotiejui
Titui
Filemonui
Žydams
Jokūbo
I Petro
II Petro
I Jono
II Jono
III Jono
Judo
Apreiškimas Jonui
 
 

 
 
translate into
Jobo Chapter6
 
1 Jobas atsakydamas tarė:
 
2 “O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!
 
3 Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.
 
4 Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.
 
5 Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?
 
6 Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?
 
7 Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.
 
8 O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.
 
9 Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.
 
10 Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.
 
11 Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?
 
12 Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?
 
13 Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.
 
14 Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.
 
15 Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.
 
16 Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.
 
17 Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus­išnyksta.
 
18 Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.
 
19 Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.
 
20 Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.
 
21 Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.
 
22 Argi ar prašiau:‘Duokite man dovanų iš savo turto?’
 
23 Arba:‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.
 
24 Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.
 
25 Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.
 
26 Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.
 
27 Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.
 
28 Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.
 
29 Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?
 
30 Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”
 
 

  [ Prev ] 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | [ Next ]